Atlaidai


KRISTUS, VISATOS VALDOVAS – KRISTUS KARALIUS

KRISTAUS KARALIAUS IŠKILMĖ – TITULINIAI PARAPIJOS ATLAIDAI, švenčiami paskutinį liturginių metų sekmadienį – paskutinį sekmadienį prieš adventą –

2024 m. lapkričio 24 d.

„Atlaidai yra laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje; jį gauna aiškiai nurodytomis sąlygomis tinkamai pasirengęs krikščionis tarpininkaujant Bažnyčiai, kuri kaip Atpirkimo teikėja autoritetingai dalija ir skirsto Kristaus ir Jo šventųjų nuopelnų lobį“ (KBK, nr. 79).

„Atlaidai yra daliniai arba visuotiniai, nelygu, ar laikinąją bausmę už nuodėmes atleidžia iš dalies ar visą“ (KBK, nr. 80).

„Kiekvienas tikintysis atlaidus […] gali pelnyti sau pačiam ar užtarimo būdu skirti mirusiesiems“ (KBK, nr. 81), žr. katekizmas.lt/1471.

Atlaidų pelnymo sąlygos

  1. Atlikti išpažintį – būti malonės būsenos, t. y. būti be sunkios nuodėmės. Be to, reikia atsižadėti bet kokio prisirišimo prie bet kokios, kad ir lengvos, nuodėmės.
  2. Priimti šv. Komuniją.
  3. Pasimelsti popiežiaus intencija. Ši sąlyga visiškai įvykdoma, vieną kartą sukalbėjus „Tėve mūsų” ir „Sveika, Marija”. Tačiau leidžiama sukalbėti ir bet kurią kitą maldą pagal kiekvieno pamaldumą ir nusiteikimą.
    Jei neįvykdoma kuri nors iš minėtųjų trijų sąlygų, gaunami tik daliniai atlaidai.
  4. Viešai sukalbėti Žmonijos pasiaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktą.

Žmonijos pasiaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktas

Mielasis Jėzau, žmonijos Atpirkėjau, pažvelk į mus, nuolankiai suklaupusius prieš Tavo altorių (paveikslą). Mes Tavo esame ir norime tavo būti. Kad dar tvirčiau galėtume su Tavimi susijungti, šiandien visi ir kiekvienas pasiaukojame Švenčiausiajai Tavo Širdžiai.
Gerasis Jėzau! Daugelis Tavęs visiškai nepažįsta, daugelis, paniekinę Tavo įsakymus nuo Tavęs nusigręžė. Pasigailėk jų ir visus patrauk prie savo Švenčiausios Širdies. Būk, Viešpatie, Valdovas ne vien ištikimųjų, kurie niekada nuo Tavęs nepasitraukia, bet ir sūnų palaidūnų, kurie Tave paliko. Padėk jiems greitai sugrįžti į Tėvo namus, kad nežūtų dvasios skurde.
Būki Valdovas tų brolių, kurie yra nuo mūsų atsiskyrę dėl klaidų ar nesantaikos. Pašauk juos į tiesos pilnatvę ir tikėjimo vienybę, kad būtų viena kaimenė ir vienas ganytojas. Taip pat visus Tavęs dar nepažįstančius atvesk į savo tikinčiųjų šeimą.
Suteik, Viešpatie, savo Bažnyčiai tikrą klestėjimą, duok visoms tautoms taiką ir ramybę. Padaryk, kad visoje žemėje skambėtų vienas balsas: Garbė ir šlovė mūsų Išganytojo dieviškajai Širdžiai per amžius! Amen.

Plačiau apie atlaidus:
KBK | KATEKIZMAS.LT
Mokymas apie atlaidus ir jų praktika 1999 m. atlaidų rinkinyje Enchiridion indulgentiarum

Kristaus, Visatos Karaliaus (Pantokratorius – tas, „kurio galioje yra visa“), ikona vaizduoja Kristų, sėdintį soste, Jam po kojomis – Visata (plg. Apr 3, 21).

AUKSAS (amžina medžiaga, spindinti savita šviesa) ikonos fone simbolizuoja visa perkeičiančią Dievo šviesą. Pats fonas nurodo, kad esame slėpinio akivaizdoje, ir padaro ikoną panašią į žvilgsnį traukiančią šviesą.

FIGŪRA – Kristaus figūra nėra ir negali būti natūraliai vaizduojama, nes Jis jau yra perkeistas.

TUNIKA – raudona. Tai kraujo, t. y. gyvybės, spalva. Tai Dievo spalva, nes tik Jam priklauso gyvybė. Ši tunika perjuosta paauksuota juosta (clavus). Tai galios ženklas, kurį nešiodavo Romos imperatoriai.

APSIAUSTAS – mėlynas. Tai žmogiškumo spalva, simbolizuojanti žmogystę, kuria apsivilko Kristus.

KNYGA – atverta, Kristus ją laiko kairėje rankoje, rodo žodžius, kuriuos mums nori pasakyti: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12).

RANKA – Pakelta dešinioji ranka yra graikų oratorių gestas, čia jis rodo, kad Jėzus kalba; taip pat tai laiminimo ženklas.

VEIDAS – taisyklingas.

NOSIS – laiba ir pailginta. Ji rodo kryptį į viršų, Tėvo link.

BURNA – maža ir užčiaupta. Ji mums primena adoruojančią tylą.

AUSYS – vos žymios. Jos mums primena, kad turime būti dėmesingi Dievo žodžio klausytojai.

PLAUKAI – tankūs ir taisyklingi, panašūs į karčius. Anot Apreiškimo Jonui, Kristus yra Judo liūtas („Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala“, Apr 5, 5).

AKYS – Jėzaus veidas yra šviesos veidas, Jo centras – žvilgsnis. Jis žvelgia į mus („Jo akys viską apžvelgia, įdėmus žvilgsnis tiria žmones“, Ps 11, 4), kad ir mes mokėtume žvelgti į Jį kaip į veidrodį, kad būtume šventi kaip Jis.

AUREOLĖ, supanti Kristaus veidą, rodo Jo šventumą.

KRYŽIUS aureolėje rodo, kad Jis iš tikrųjų kentėjo ir iš tikrųjų prisikėlė.

OWN kryžiuje reiškia „Aš esu, kuris esu“ (Iš 3, 14). Taip Dievas save apreiškė Mozei. Tai Dievo Tėvo vardas. Būtent Jėzus Evangelijoje pagal Joną sako: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14, 9).

IC XC – Jėzus Kristus.

SOSTAS, ant kurio sėdi Jėzus, yra apšviestas šviesos. Tai spindėjimo sostas, papuoštas purpuriniu pagalviu, Jo karališkos didybės ženklas.

DANGŪS po kojomis rodo, kad tas, kurio sostas danguose (plg. Ps 11, 4), turi galią viskam ir visiems. Jis – karalių Karalius (http://www.lcn.lt/ofm_ikonu-kryziaus-kelias/kristauski.html).