- MARIJOS LEGIONAS
Marijos legionas įkurtas 1921 m. rugsėjo 7 d. – Dievo Motinos gimimo šventės išvakarėse – Airijos sostinėje Dubline, iš kur pasklido ir toliau sklinda po visą pasaulį. Įkūrėjas – Pranas Dufas, Airijos pilietis (1889–1980 m.). 1996 m. Dublino arkivyskupas Desmondas Konely’s pradėjo Prano Dufo kanonizacijos bylą.
Marijos legionui gali priklausyti visi praktikuojantys katalikai nuo 18 m. amžiaus. Legione yra ir jaunimo – nuo 12 iki 18 m. – skyrius. Tai – tarptautinė katalikų vyrų ir moterų draugija. Jos nariai su vyskupų ir parapijų klebonų leidimu dirba apaštalavimo darbą parapijose. Privalomos legionierių maldos – Rožinis ir kasdienis „Tesseros“ knygelės skaitymas. Marijos legiono šūkis – „Per Marijos širdį į Jėzaus širdį“.
Klaipėdoje Marijos legionas veikia Švč. Marijos Taikos Karalienės, Šv. Kazimiero, Šv. Juozapo Darbininko ir Kristaus Karaliaus parapijose, jis priklauso Švč. Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kurijai. Kristaus Karaliaus parapijoje Marijos legionas pradėjo veikti 2013 m. spalio mėnesį ir turi Dangiškosios Motinos Marijos titulą. Šiuo metu legionui priklauso 12 narių.
Bendrai maldai renkamės kiekvieną penktadienį – 15.30 val.
Maldos vieta – Kristaus Karaliaus parapijos namai, Puodžių g. 23
Po bendros maldos dalyvaujame 17.00 val. šv. Mišiose.
Melstis kartu kviečiame ne tik Marijos legiono narius, bet ir visus tikinčiuosius, kurie norėtų prisijungti prie bendros maldos.
Legiono dvasinis vadas – kun. Pranas Bartasūnas
Legiono vadovė – Bronislava Birutė Paulauskienė. Tel. +370 677 767 41.
- NEOKATECHUMENINIS KELIAS
Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje veikiantis Neokatechumeninis kelias – tai bendruomenė, apimanti Bažnyčios narius, kurie siekia per Dievo žodį–liturgiją–bendruomenę pažinti ir ugdytis tikėjimo brandą.
Bendruomenės veikla, nors iš pažiūros neprieinama ir sudėtinga, jos nepažinus atrodo uždara, aiškumas atsiranda po įvadinių katechezių, kurias veda kunigas ir misionierių šeimos, siunčiamos Popiežiaus į įvairias pasaulio vietas. Tapti bendruomenės nariu galima išklausius šias katechezes. Katechezių pradžia iš anksto skelbiama bažnyčioje.
Bendruomenės atsakingasis narys – Eugenijus. Tel. +370 616 56 392.
Straipsnis apie neokatechumenatą: https://www.bernardinai.lt/neokatechumenatas-bendruomene-norintiems-isgyventi-kriksto-slepini/
- ŠV. KOTRYNOS MALDOS ŠOKIO GRUPĖ
Esame įpratę kreiptis į Dievą žodžiais ar giesme, bet galime melstis ir šokiu. Mes meldžiamės šokdamos pagal lietuviškas ir užsienio autorių giesmes. Šokame žydiškus šokius, rožinio maldą. Kaip maldos impulsas pasirenkamas dienos liturginis skaitinys ar psalmė, liturginis laikas arba tuo metu Bažnyčioje prisimenamo šventojo gyvenimo istorija ar mintys.
Specialaus choreografinio pasiruošimo nereikia. „Jeigu mokate vaikščioti, mokėsite ir šokti“, – prieš daugelį metų seminare „Talita kum – šok!“ dalyves drąsino lektorė Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė. Tai buvo bene pirmasis Maldos šokio seminaras Klaipėdoje. Po kito seminaro keletas dalyvavusiųjų susibūrė į Šv. Kotrynos Sienietės maldos šokio grupelę. Ji atvira visiems, kuriems artimas toks maldos būdas arba kam norisi pabandyti, ar tai tinka. Ateikite ir pamatysite. Lankymas – laisvas.
Per porą grupelės gyvavimo metų nusistovėjo nuolat susitikimus lankančiųjų branduolys, kiti ateina tada, kada gali ir nori… Ir visada – Tas, kuris pažadėjo būti ten, kur du ar trys melsis Jo vardu…
Susitikimai vyksta du kartus per mėnesį, penktadieniais, 19.00 val. Kristaus Karaliaus parapijos salėje (artimiausio susitikimo data skelbiama ir parapijos skelbimų lentoje).
Grupelės moderatorė – Daliuta Rimkuvienė. Tel. +370 686 359 04.
Ištrauka iš kunigo Andriaus Končiaus straipsnio „Šokis Dievui – tai malda ar šventvagystė?“
„O kaip su šokiu Dievui? Ar tai gali būti tinkamas būdas Jį garbinti ar taip Jam išreikšti, kad Jį mylime? Ar šokdami galime tarti: „Myliu Tave, Abba, Tėve, garbinu Tave!“; „Šlovinu Tave, Jėzau, mūsų prisikėlęs Gelbėtojau!“; „Garbinu Tave, Šventoji Dvasia, mūsų sielų Šventintoja!“?
Bažnyčios tėvų raštuose aptinkama indikacijų apie maldą šokiu. Šv. Bazilijus Didysis rašė: „Atmename tuos, kurie dabar kartu su angelais šoka angelų šokį aplink Dievą, visai taip, kaip būdami kūne, jie šoko dvasinį gyvenimo šokį, ir kaip čia, žemėje, šoko dangišką šokį.“ Šv. Metodijus Olimpietis ragino: „Linksmai prisijunkite prie dangaus kareivijų, kurios iškilmingai švenčia jūsų išganymą. Ką darė Dovydas priešais Dievo Skrynią, tą ir jūs darykite – prieš nekaltųjų sostą džiaugsmingai veskite šokį.“
Šventasis Tomas Akvinietis kalbėjo apie angelų ir šventųjų šokį Dievo akivaizdoje danguje, šventoji Teresė Avilietė šokdavo Dievui. Taip pat ir šventasis Pilypas Neris. Tad galime daryti išvadą, jog šokis gali būti dangaus džiaugsmo išraiška Dievą garbinant ir Jam tarnaujant“ (https://www.bernardinai.lt/sokis-dievui-tai-malda-ar-sventvagyste/).