Pagrindinės
Dievo pagarbinimas.
Šitaip garbiname Dievą, Kurio vardu buvome pakrikštyti ir šitaip tapę Jo nuosavybe:
GARBĖ DIEVUI – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius.
Amen.
IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 23.
Kryžiaus ženklas
Vardan Triasmenio Dievo buvome pakrikštyti, vardan Dievo gyvename, judame, esame. Kryžiaus ženklas, kuriuo ženkliname ir laiminame save, yra krikščionio tikėjimo išpažinimas: per Kryžių esame išgelbėti. Kiekviena diena, kiekviena malda, kiekvienas darbas tegul prasideda ir baigiasi:
VARDAN DIEVO – Tėvo + ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 21.
Tikėjimo išpažinimas
Apaštalų tikėjimo išpažinimas
TIKIU Į DIEVĄ TĖVĄ visagalį,
dangaus ir žemės Sutvėrėją;
ir į Jėzų Kristų,
vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį,
(nusilenkiame) kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,
gimė iš Mergelės Marijos, (atsitiesiame)
kentėjo prie Poncijaus Piloto,
buvo prikaltas prie kryžiaus,
numiręs ir palaidotas;
nužengė į pragarus;
trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių;
įžengė į dangų,
sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,
iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu į Šventąją Dvasią,
šventąją visuotinę Bažnyčią,
šventųjų bendravimą,
nuodėmių atleidimą,
kūno iš numirusių prisikėlimą
ir amžinąjį gyvenimą.
Amen.
IMPRIMATUR. + Vysk. Jonas Boruta SJ.
Plg. Šventojo rožinio pamaldos. Vilnius: Katalikų pasaulis, 2003. P. 83.
Apaštalų Simbolis (Apaštalų tikėjimo išpažinimas). Taip vadinamas dėl to, kad jis laikomas tikslia apaštalų tikėjimo santrauka. Tai senas Romos Bažnyčios tikėjimo simbolis, perduodamas Krikšto valandą.
Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas
TIKIU Į VIENĄ DIEVĄ, visagalį Tėvą,
dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.
Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų,
prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:
Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo;
gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu.
Per jį visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.
(nusilenkiame) Šventosios Dvasios veikimu
priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi. (atsitiesiame)
Valdant Poncijui Pilotui,
jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventajame Rašte išpranašauta,
trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje.
Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius.
Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją,
kylančią iš Tėvo ir Sūnaus,
su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą,
kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią.
Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti.
Laukiu mirusiųjų prisikėlimo
ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.
IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 17-21.
Nikėjos – Konstantinopolio Simbolis yra dviejų pirmųjų visuotinių Bažnyčios Susirinkimų (325 ir 381 m.) vaisius. Ir šiandien jis yra bendras visoms didžiosioms Rytų ir Vakarų Bažnyčioms.
Viešpaties malda
Atsiliepdamas į savo mokinių prašymą: „Viešpatie, išmokyk mus melstis“ (Lk 11, 1), Jėzus jiems patikėjo pagrindinę krikščionių maldą – „Tėve mūsų“. Bažnyčios Tėvai Viešpaties maldą vadino trumpa visos Evangelijos santrauka. Kadangi šią maldą esame gavę iš Viešpaties Jėzaus – mūsų maldos mokytojo ir pavyzdžio, vadiname ją „Viešpaties malda“.
Jėzus sakė: „Kai melsitės, sakykite“:
TĖVE MŪSŲ, kuris esi danguje!
Teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
bet gelbėk mus nuo pikto.
Amen.
IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 21-22.
Malda vienybėje su Švč. Dievo Motina Marija
Malda „Sveika, Marija“ (pažodžiui: „Džiaukis, Marija“) kartoja Evangelijoje pagal Luką aprašytą istoriją (Lk 1, 26-56). Pats Dievas per savo angelą sveikina Mariją. Mūsų malda drįsta pakartoti sveikinimą Marijai, žvelgdama į ją taip, kaip Dievas pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę, ir ja džiaugtis taip, kaip džiaugiasi Dievas. „Tu pagirta tarp moterų“ – Elzbietos sveikinimas Marijai. Pagirta, nes patikėjo, kad Viešpaties žodžiai išsipildys. Dėl savo tikėjimo ji tapo tikinčiųjų Motina; jos dėka visos žemės tautos gauna Tą, kuris pats yra Dievo palaiminimas: „pagirtas tavo Sūnus („įsčių vaisius“) – Jėzus“. Prašydami Mariją melsti už mus, mes prisipažįstame, kad esame nusidėjėliai ir kreipiamės į Galestingumo Motiną tiek dabar, tiek pavesdami jai savo mirties valandą.
SVEIKA, MARIJA, malonės pilnoji! Viešpats su Tavimi.
Tu pagirta tarp moterų, ir pagirtas Tavo Sūnus Jėzus.
Šventoji Marija, Dievo Motina,
melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.
IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas / Sud. kun. Artūras Kazlauskas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 24-25.
Marijos giesmė (Magnificat):
Kartu su Marija šloviname Dievą už „didžius dalykus“, kuriuos Jis padarė nuolankiai tarnaitei, o per ją ir visiems žmonėms(plg. (Lk 1, 46-55):
MANO SIELA ŠLOVINA VIEŠPATĮ,
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
nes didžių dalykų padarė man Viešpats,
ir šventas yra jo vardas!
Jis maloningas iš kartos į kartą
tiems, kurie jo klauso.
Jis parodo savo rankos galybę
ir išsklaido išdidžios širdies žmones.
Jis numeta galiūnus nuo sostų
ir išaukština mažuosius.
Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,
turtuolius tuščiomis paleidžia.
Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,
kad minėtų jo gailestingumą,
kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –
Abraomui ir jo palikuonims per amžius.
Amen.
IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 26.
Švč. Sakramento garbinimas:
O, DIEVIŠKOJI OSTIJA,
Mums dangų atidaranti,
Silpni mes dvasios kovoje,
Tvirtumo duok, pagelbėki!
Vienam Trejybėj Viešpačiui
Tebūna meilė ir garbė.
O mus jis tenuves gyvent
Per amžius laimės tėviškėj. Amen.
PRIEŠ TAIP DIDĮ SAKRAMENTĄ pulkim, galvas lenkdami,
nes jau seną Testamentą maino įstatai nauji;
tikim paslaptį tą šventą, Kristaus žodį gerbdami.
Dievui Tėvui Sutvėrėjui teskamba džiugi giesmė,
Dievui Sūnui Atpirkėjui iš visos širdies garbė
ir dangaus šviesos Nešėjai – Dvasiai amžina šlovė! Amen.
Maldavimai:
- Šventas Dieve, Šventas galingasis, Šventas amžinasis, pasigailėk mūsų!
- Nuo maro, bado, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie!
- Nuo staigios ir netikėtos mirties saugok mus, Viešpatie!
- Savo šventąją Bažnyčią valdyti ir laikyti teikis, meldžiam tave, Viešpatie!
- Visai žmonijai taiką ir vienybę duoti teikis, meldžiam tave, Viešpatie!
- Mūsų Tėvynę krikščioniškoje dorovėje išlaikyti teikis, meldžiam tave, Viešpatie!
- Mūsų Tėvynę nuo visokių pavojų išgelbėti teikis, meldžiam tave, Viešpatie!
- Mus į tikrąją atgailą atvesti teikis, meldžiam tave, Viešpatie!
- Nuodėmes mums atleisti teikis, meldžiam tave, Viešpatie!
- Žemei vaisių duoti ir išlaikyti teikis, meldžiam tave, Viešpatie!
- O Jėzau, Jėzau, Jėzau, pasigailėk mūsų!
- O Marija, Marija Dievo Motina, užtarki mus!